Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė, kad globali 2018 metų temperatūra patenka tarp keturių aukščiausių visoje stebėjimų istorijoje. Tai reiškia, kad pastarieji ketveri metai – 2015, 2016, 2017 ir 2018, yra keturių šilčiausių metų serija žmonijos istorijoje.
Ataskaitoje, kuri buvo paskelbta prieš „COP24“ susitikimą dėl klimato kaitos Lenkijoje, Pasaulio Meteorologijos organizacija pabrėžė, kad 20 šilčiausių metų moderniojoje istorijoje, buvo fiksuoti per pastaruosius 22 metus, o 2018 metai juda link to, kad taptų 4-taisiais pagal karštumą metais istorijoje. Tai ketvirtus metus iš eilės sekantis rekordas Žemės atmosferoje,-gresia katastrofa.
Pastebėtina, kad jau net LR prezidentė pradeda platinti tokius pranešimus (2018-11-28): “Lietuva kenčia nuo klimato kaitos:
*per pastaruosius 50 metų žiemomis vidutinė temperatūra pakilo 1,2 laipsnio
*Jūros lygis ties Klaipėda-15 cm
*Temperatūros virš 25-30 laipsnių padaugėjo 3-4 kartus (t.y. 25 ir daugiau būna nebe pavienėmis dienomis, bet savaitėmis)”
Vienas iš galimų atsakų prieš maisto bei resursų pereikvojimą,- SQUATTER’iai!!! Pristatydama juos LRT.lt metus pradėjo su radijo laida (klausytis nuo 1:00:00):
http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013709945/10-12-2019-01-08-10-05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6334000
Lapkričio 18d. atkreipėme dėmesį į vargstančius popiežiaus paskelbta Pasauline Vargstančių diena bei tą pačią dieną pradėjome Atliekų mažinimo savaitės iniciatyvas. Šios dvi piktžaizdės praktiškai visada keliauja kartu. Mums nesusimąstant apie savo vartojimą, pagaminame kalnus šiukšlių, kas ilgainiui atkeliauja ir iki mūsų santykių lygmens kai kitoks negu aš,- tampa atstumtuoju.
Ataskaitoje pabrėžiamos įvairios klimato kaitos pasekmės, kurių būtų galima išvengti, ribojant globalinį atšilimą iki 1,5°C, lyginant su 2°C ar daugiau. Pavyzdžiui, iki 2100 m. pasaulinio jūros lygio kilimas būtų 10 cm žemesnis, jei globalinis atšilimas būtų sustabdytas iki 1,5°C, lyginant su 2°C. Tikimybė, jog Arkties vandenynas vasarą taptų laisvas nuo ledo siektų vieną kartą per 100 metų, jei globalinis atšilimas būtų apribotas iki 1,5°C, tačiau tai įvyktų bent kartą per dešimtmetį, jei atšilimas siektų 2°C. Koralinis rifas sumažėtų 70-90 proc., jei pasaulinis atšilimas siektų 1,5°C, tačiau išnyktų beveik visiškai (> 99 proc.) 2°C temperatūroje.
Nuo 1970 metų žmonija sugebėjo išnaikinti net 60 proc. visų pasaulio žinduolių, paukščių, roplių ir žuvų. Dėl to aplinkos apsaugos ekspertai įspėja, kad laukinės gamtos naikinimas netrukus pradės kelti grėsmę ir pačiai žmonijai. Naujoji ataskaita, kurioje įvertinta žmonių vykdomas laukinės gamtos naikinimas, buvo sudaryta aplinkos apsaugos organizacijos WWF (Pasaulio Gamtos Fondas), prie ataskaitos prisidėjo 59 mokslininkai iš visų pasaulio kampelių. Jie nustatė, kad milžiniškas ir vis dar augantis maisto bei išteklių vartojimas, kurį vykdo viso pasaulio populiacija, naikina gyvybės tinklą, kuris kūrėsi milijardus metų. O nuo šio tvirtumo priklauso viskas, kas reikalinga žmonijos išgyvenimui: švarus oras, vanduo ir visa kita.
Rūšių nykimo kiekybiniam vertinimui panaudotas „Gyvosios planetos indeksas“, kurį WWF užsakymu sukūrė Londono Zoologijos bendruomenė, pagrįstas duomenimis apie 16 704 žinduolių, paukščių, žuvų, roplių ir amfibijų populiacijas, priklausančias 4000 rūšių. Nustatyta, kad tarp 1970 ir 2014 metų (vėlesnių duomenų mokslininkai dar neturi) populiacijų dydžiai sumažėjo vidutiniškai 60 procentų.
Reikšmingas veiksnys yra ir cheminė tarša: pusė pasaulio orkų yra pasmerktos žūti dėl apsinuodijimo polichlorintais bifenilais. Pasaulinė prekyba po visus planetos kampelius paskleidžia invazines rūšis bei ligas, dėl to amfibijas naikina grybelinės infekcijos, kurias, kaip manoma, padėjo išplatinti naminių gyvūnėlių parduotuvės. Labiausiai gamta nukentėjo Pietų ir Centrinėje Amerikoje – ten stuburinių populiacijos sumažėjo net 89 procentais – daugiausia įtakos tam turėjo kadaise itin didele laukinių rūšių įvairove pasižymėjusių atogrąžų miškų kirtimas. Tropinėse savanose kas du mėnesius iškertamas miško plotas, prilygstantis Londonui su priemiesčiais, tvirtina M.Barrettas. „Tai yra klasikinis pavyzdys, kuomet rūšių nykimas yra mūsų pačių vartojimo pasekmė, nes miškų kirtimas vykdomas dėl nuolat augančių sojos pupelių auginimo mastų, o šios pupelės yra eksportuojamos į įvairiausias šalis, taip pat Jungtinę Karalystę, kiaulėms ir vištoms šerti.“ Jungtinėje Karalystėje laukinės gamtos jau ir taip beveik nelikę – 2016 metų klasifikacijoje pagal laukinės gamtos turtingumą ši šalis buvo 189 pozicijoje iš 218 valstybių.
Labiausiai pasaulyje kenčiančios natūralios buveinės yra upės ir ežerai: vandens telkiniuose populiacijos sumažėjo net 83 procentais – taip yra dėl nepasotinamo žemės ūkio apetito ir nesuskaičiuojamų užtvankų. „Čia vėlgi stebimas tiesioginis ryšys tarp mitybos sistemos ir laukinės gamtos naikinimo“, – sakė M.Barrettas. Anot jo, vienas iš esminių elementų, galinčių leisti pasukti naikinimo tendenciją priešinga kryptimi, būtų mažesnė mėsos dalis dietoje.
Džiugu, kad po truputi ir Lietuvoje įgauna pagreitį Estų, Latvių bei Lietuvių darnaus vystymosi organizacijų iniciatyva dėl “Sąžiningos prekybos draugų” sertifikavimo:
Šiandien viso pasaulio žmonės savo veiksmu prisideda prie CO2 emisijos mažinimo pasirinkdami keliauti ne automobiliu, bet rinkdamiesi viešą transportą, ėjimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu ar kitomis aplinkai draugiškomis priemonėmis.
“Elen MacArthur Foundation“ atliktas tyrimas, pristatytas Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, nustatė, kad iki 2050 metų visi vandenynai bus taip užteršti plastiku, kad plastiko juose bus daugiau nei žuvų.Tik 5 proc. plastiko perdirbama, o 95 proc. plastikinių pakelių tampa šiukšlėmis. 40 proc. plastiko pasilieka žemėje, trečdalis – į vandenynus. Vidutiniškai kiekvieną minutę į vandenynus suverčiamas vienas sunkvežimis šiukšlių.(Šaltinis: 
pasisakome už atsakingą vartojimą ir kviečiame žmones savo kasdienybėse įgyvendinti kiek įmanoma daugiau “Zero waste” idėjų.