ES Koperniko klimato kaitos tarnybos (C3S) pateikti duomenys rodo, kad birželio temperatūra pasaulyje buvo rekordinė ir sudarė 16,4 Celsijaus. Europoje birželis buvo 2 Celsijaus laipsniais aukštesnė nei įprastai, o visame pasaulyje šis birželis buvo vienu laipsniu šiltesnis nei pernai. Šiame kontekste norisi pažvelgti į Lietuvoje vis augančią “normą” skristi.
Nors tiesioginės aviacijos emisijos sudaro vos tris procentus visų Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų, tiesa ir tai, kad, vertinant pagal vieno keleivio kilometrui išskiriamą anglies dvideginį, kelionės oru yra labiausiai teršianti transporto priemonė. Pasak Europos aplinkos agentūros, keleivio kilometrui, skrendant lėktuvu, tenka 285 gramai anglies dvideginio, o važiuojant traukiniu – tik 14 gramų (t.y. net 20 kartų mažiau!!!) p.s. kiti šaltiniai pateikia kiek mažesnius skirtumus pvz.„Manheimer Morgen“ palygina: „Kas lipa į lėktuvą, prisideda prie to, kad vienam kilometrui įveikti anglies dioksido į aplinką išmetama 6 kartus daugiau, nei važiuojant geležinkeliu.”
Sektina Švedų patirtis:
Susiduriant su karščio rekordais, sausrom ir gaisrais švedai sukūrė net naują žodį savo kalboje “flygskam”, kuris reiškia “skristi yra gėda”. Švedijos sąmoningumas ir ekologinis boikotas pernai Švedijoje sumažino skrydžių kiekį 3%, 0 2019 m.pirmąjį šių metų ketvirtį net 8%. Maža to, Švedijos vyriausybė pranešė planą iki 2022-ųjų paleisti naktinius traukinių maršrutus į didžiuosius Europos miestus.
Judėjimas mažinti skrydžius plinta ir į kitas šalis. Britų „žalieji“ siekia įvesti skrydžių limitą, kad žmogus per metus lėktuvu skristų ne daugiau, nei vieną kartą, kurį viršijus, tektų mokėti didelį mokestį. Apribojimų šalininkai mano, kad skrydžiai – ar bent jau tam tikros tokių kelionių rūšys – turėtų tapti prabanga, o ne masinio naudojimo preke.
Štai Prancūzija jau įvedė iki 18 eurų ekologinį mokestį skrydžiams iš visų savo oro uostų nuo 2020 m. (p.s. Švedija tokį mokestį iki 40 eurų jau turi nuo 2018 balandžio). Vokietija arti dar griežtesnių priemonių apmokestinant ne tik skrydžius, bet ir žibalą bei nuimamnt mokesčius nuo kitų keliavimo būdų.
Kiekvienas asmeninis ir lietuvio pasirinkimas neskristi, susilaikyti nuo “pigaus skrydžio į kurią nors Europos vietą” gali būti didžiulė dovana mūsų vaikų kartai. Junkimės prie judėjimo:
#stayontheground
,
Projektas „Žingsniai darnaus vystymosi link“ skirtas Visuomenės švietimui ir informavimui vystomojo bendradarbiavimo politikos klausimais. Projektą įgyvendina asociacija LITDEA Projektas finansuojamas iš Lietuvos/Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.
2000 m. gruodžio 4 d. JTO Generalinė asamblėja paskelbė, kad 2001 metais sukanka 50 metų nuo dienos, kai paskelbta pabėgėlių Konvencija (1951 m.). Birželio 20-oji buvo paskelbta Pasaulinė pabėgėlių diena, dėl to susitarus su Afrikos vienybės organizacija, kad ši diena sutaptų ir su Afrikos pabėgėlių diena.
O gamta siunčia mums žinutes! Šiandien, 2019-06-05, daugelyje LT vietų fiksuojami visų laikų karščio rekordai, daugelyje vietovių tebesitęsia sausra, skelbiamos ekstremalios padėtys (Pvz Varėnos sav.). Organizacijos Green Match tyrimų centras, (https://www.greenmatch.co.uk/blog/2019/04/climate-change-europe) 
Gegužės 24 d. 12 val. V. Kudirkos aikštėje, kai patirsime dar vieną prievartos aktą iš prekybininkų pirkti ir vartoti daugiau, – iš pasaulio vaikų ir jaunimo atkeliauja šauksmas tyruose: “lėtinkime savo poreikius, vartojimą ir ateikime į švedės paauglės Gretos Thunberg inicijuotą antrąjį pasaulinį Klimato Streiką!“.
uvo mažiausiai 1,6 mln dalyvių visuose 7 žemynuose, 125 šalyse ir daugiau nei 2000 vietų. Pažymėtina, kad po šių streikų jau 2 valstybės Jungtinė Karalystė ir Airija paskelbė nepaprastąją padėtį dėl klimato kaitos padarinių.
asmet antrąjį gegužės šeštadienį visame pasaulyje švenčiama Pasaulinė Sąžiningos Prekybos diena. Šios dienos minėjimas yra skirtas skatinti visuomenę tapti sąžiningais ir etiškais vartotojais, rinktis sąžiningos prekybos prekes.
*Akcijos metu kviečiame į kavines atsinešti savo daugkartinį puodelį ar į prekybos centrus savo maišelį ir tokiu būdu kurti atsakingesnio vartojimo kultūrą
Labai džiaugiamės aktyvėjančia Lietuvos jaunimo reakcija į klimato kaitą.
Paskelbta Concord 2018 AidWatch ataskaita, prie kurios rengimo prisidėjo ir Litdea,- konstatuoja, kad pirmą kartą nuo 2012 m. sumažėjo Oficiali ES valstybių Pagalba Vystymuisi (Official Development Assistance (ODA)). Lyginant su 2016 m. ji krito 3 proc. Tai reiškia, kad dabartiniu augimo tempu iškyla realus pavojus, kad Europos Sąjunga 2030 metais nepasieks užsibrėžto tikslo,- skirti “Pagalbai Vystymuisi” 0,33% nuo BVP.
Litdea už savo padarytus darbus darnaus vystymosi, klimato kaitos mažinimo, globalaus švietimo ir žmogaus teisių puoselėjimo srityje
. Aš kalbėsiu Klimato Teisingumo DABARTYJE vardu…”. Taip pradėjo savo kalbą 2018 m. Davose vaikas, kuris siekdamas mažinti Klimato kaitą nutarė protestuoti,- vieną dieną per savaitę neiti į mokyklą, kadangi “faktai, kurių mokomės nebetenka prasmės, nes niekas į juos nekreipia dėmesio.”