Antras gegužės šeštadienis pasaulyje švenčiamas kaip Pasaulinė Fairtrade diena. Šiandien džiaugiamės, kad Fairtrade Premijos dalis (t.y. produkto kainos dalis, kuri skirta ūkininkų bendruomenių bendrojo gėrio iniciatyvų vystymui) jau pasiekė beveik 223 mln. eur skaičiuojant 2022m. rezultatus  ir tai buvo beveik 10 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Smulkios gamintojų organizacijos 36 procentus savo Fairtrade Premium investavo į gamybos ir ūkininkavimo praktikos tobulinimą, pavyzdžiui, perdirbimo gamyklų ir sandėlių statybą, taip pat nariams ūkio medžiagų pirkimą. Dar 23 procentai buvo išleisti finansinėms išmokoms ūkininkams – tiesioginėms išmokoms pajamoms papildyti, ar kredito paslaugoms. Tuo tarpu „Fairtrade“ sertifikuotų plantacijų darbuotojai 75 procentus savo „Premium“ skyrė socialinėms investicijoms, įskaitant švietimą ir būstą. Dar 15 procentų buvo investuota į finansines išmokas darbuotojams ir jų šeimoms.

Čia dar keletas statistinių duomenų iš Fairtrade naudos naujausios Ataskaitos:

• 2022 m. pabaigoje Sąžiningos prekybos sertifikatą turėjo 1 910 gamintojų organizacijų, iš kurių 1 563 smulkios gamintojų organizacijos ir 347 didesni ūkiai, kurie priklauso nuo samdomos darbo jėgos. Šias organizacijas sudarė 1 848 268 ūkininkai ir 197 118 samdomų darbuotojų.
• net 64 proc. iš visų Fairtrade principais išaugintų bananų ir apie 50 proc. medvilnės buvo sertifikuoti kaip ekologiški produktai.
• 2022 m moterys. sudarė 21 procentą visų Fairtrade ūkininkų, o Fairtrade gamintojų, samdančių darbuotojus tarpe,- moterys sudarė 44 procentus personalo.

20240416_200651_360_video

 Šaltinis:

www.fairtrade.net  (Monitoring the scope and benefits of Fairtrade: Overview – Monitoring Report, 15th Edition)

ODA … missing the mark (again): Preliminary 2023 figures show EU aid keeps failing human development and equality

Tai pirmas toks Teismo sprendimas prieš valstybę klimato klausimu.

EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.

„Įgyvendinant atitinkamą nacionalinę reguliavimo sistemą buvo esminių spragų, įskaitant tai, kad Šveicarijos valdžios institucijos kiekybiškai neapibrėžė nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apribojimų“, – teigiama teismo išvadoje.

EŽTT sprendimą priėmė vienai šveicarų pagyvenusių moterų asociacijai, susirūpinusiai pasaulinio atšilimo padariniais, pareiškus, kad Šveicarijos valdžia nesiima pakankamai veiksmų klimato kaitai švelninti.
Aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg antradienį pareiškė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas, jog Šveicarija nepakankamai kovoja su klimato kaita, yra tik pradžia.
Šis sprendimas priimtas kontekste, kai 2024 m.kovas pasaulyje buvo karčiausias nuo matavimų pradžios ir tai jau dešimtas toks karščiausias mėnesis iš eilės.

Akcijoje dalyvavę Litdea koordinuojami Europos Solidarumo Korpuso tarptautiniai savanoriai tą savaitgalį išsikėlė sau pasiryžimą daugiau laiko fiziškai praleisti gamtoje. Buvimo gamtoje kvapas, paukščių garsai, šimtamečių medžių didingumas gražina mums santykį su Kūrinija. Praleisdami bent valandą aplinkoje, kuri nėra sukurta žmogaus,- iš naujo ugdomės potyrį, kad yra dalykų kurie yra ilgaamžiškesni už mūsų norą viską turėti.

,       

Pabandom Black Friday paversti į Buy Nothing day?

Taisyklė labai paprasta – paskutinį lapkričio penktadienį (24 dieną) Nepirk NIEKO -> 24 valandų detoksikacija nuo apsipirkinėjimo.

Idėja detoksui, kad būtų lengviau atsispirti Juodojo penktadienio toksinais:

Savos gamybos kalėdinė dovanėlė draugui – turėtų būti smagu, nes vienu metu įdarbinant savo vaizduotę, sentimentalumą, biosferines vertybes, humoro jausmą ir kitus gėrius, įmanoma sukurti unikalų dalyką, kurio nerastum prekybcentry. Esmė – nieko nepirkti, o naudoti, ką turi.

Tarptautinė „Nepirk nieko“ diena buvo pradėta minėti 1992 metais Vankuveryje, Kanadoje ir yra tapusi tarptautine diena daugiau nei 50-yje valstybių.

Kodėl „Nepirk nieko“ dieną reikia švęsti?

1. Nes saugome gamtą. Perdėtas vartotojiškumas yra viena didžiausių aplinkosaugos problemų. Vidutinis pasaulio gyventojas jau dabar suvartoja pavojingai žalingą kiekį Žemės išteklių, o ypač turtingose valstybėse.

2. Nes siekiame lygybės. Jeigu pirktume mažiau, tai galėtume sau leisti mokėti sąžiningą kainą už prekes – tokiu būdų nebeprisidėtume prie vaikų darbo ir suaugusiųjų išnaudojimo mažiau išsivysčiusiose šalyse.

3. Nes rūpinamės savo emocine gerove. Ar žinojai, kad materialistinėmis vertybėmis besivadovaujantys žmonės yra mažiau patenkinti lyginant su kitais? Neapgalvotas, masiškas daiktų pirkimas suteikia tik trumpalaikį džiaugsmą, tačiau neturi nieko bendro su pasitenkinimu savo gyvenimu ilgalaikėje perspektyvoje.

Lapkričio 24d. (penktadienį) juodą spalvą iškeičiam į žalią.

http://www.buynothingday.co.uk/

Baigiant švęsti Fairtrade mėnesį norisi pasidalinti keliais faktais apie mūsų indėlį į teisingesnio pasaulio kūrimą:

-2022 m. Pabaltijos šalyse pirkdami Fairtrade produktus “uždirbome” 336000 eur “premiją”, kurią gavo besivystančių šalių bendruomenės mokyklų statybai, perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, švariam vandeniui  įsivesti, keliukams nutiesti….

-Lietuvos rinkoje dabar yra 840 skirtingų Fairtrade produktų. Pasaulyje pagaminama bent 37000 tokių produktų

-Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis bent 50 mln. pasaulio gyventojų yra įtraukti į šiuolaikinę vergiją. Daugiausiai tai vyksta dėl skurdo ar dėl etinės kilmės žemės ūkyje ar statybose.

-skelbiama, kad vis dar bent 160 mln. vaikų yra išnaudojami pigiam darbui atlikti. Pvz. net 45 proc. kakavos plantacijose Dramblio Kaulo Krante ir Ganoje  yra vaikai (t.y. apie 1,5 mln. vaikų)

PASTEBĖTINA, KAD FAIRTRADE SIEKIA, KAD:

~Iki 15 metų vaikai nebūtų samdomi

~jaunesni nei 18 m. negalėtų dirbti darbe, kuris kelia pavojų jų sveikatai, vystymuisi ar ugdymui

Jiems gyviems nupjauna pelekus, o tada juos išmeta į jūrą, kad tikrai žūtų. ES nori tai sustabdyti.

Ryklių pelekų nupjovimas naikina ryklių populiacijas, taip pat ir Europos vandenyse. Europos Komisija vis rimčiau vertina galimybę uždrausti prekybą šių plėšrūnų pelekais.

Sužvejotas ryklys išmetamas ant laivo denio, po to peiliu jam nupjauna pelekus — kol ryklys dar gyvas. Po to suluošintas gyvūnas išmetamas per bortą į vandenį, kur jis nugrimzta į dugną. Ten jis kraujuoja ir dūsta kol numiršta.

Ryklių žiaunos turi būti nuolat praplaunamos deguonies prisotintu vandeniu, todėl šie gyvūnai turi nuolat judėti. Neturėdami pelekų, jie negali plaukti ir kvėpuoti.

Nupjauti rykliui pelekus yra senas žvejų užsiėmimas, kuris tarptautinėje anglų kalboje įvardijamas kaip „finning“. Dažniausiai pasitaikančios aukos, tai nelaimingi jūros gyventojai, netyčia pakliuvę į žvejų tinklus, ir priskiriami antriniam žvejybos laimikiui. Pelekai rinkoje turi paklausą kaip sriubos sudedamoji dalis, nors iš tiesų skonį šiam patiekalui suteikia prieskoniai, o patys pelekai, kurie yra sriubos pagrindas, yra tiesiog beskoniai. Pelekai dar būna naudojami tradicinėje Azijos medicinoje.

Tarsi negana būtų šios žvejų praktikos žiaurumo, ji labai žalinga ekologiniu požiūriu, nes rykliai žudomi tik dėl to, kad jie rykliai, neatsižvelgiant į jų amžių, dydį ar rūšį. Šiuo metu pusei vandenynuose gyvenančių ryklių gresia išnykimas. O kalba apie gyvūnus, kurie yra nepakeičiami jūros ekosistemoje.

Pokyčių yra, bet jie nepakankami

Pasaulinis pelekų šalinimo mastas vis dar nežinomas, tačiau apskaičiuota, kad kasmet dėl pelekų tyčia nužudoma iki 73 mln. ryklių. Deja, tai vyksta ir Europoje.

Pilietinės iniciatyvos „Stop finning – Stop the Trade“ duomenimis, viena pagrindinių neapdorotų ryklių pelekų šalis tiekėja yra Ispanija. Dar prieš dešimtmetį buvo laikoma normalu sugavus ryklį nupjauti jam pelekus, o kūną išmesti per bortą. Žvejams tai buvo patogiau, nes laive likdavo daugiau vietos žuvims laikyti.

Tačiau 2013 m. Europos Sąjunga tai uždraudė Reglamentu 605/2013[1] — nuo šiol sužvejoti rykliai turi būti iškraunami uoste, o pelekų negalima nupjauti kol ryklys dar gyvas. Tačiau tai ne visiškai išsprendė problemą, be to, į ES rinką pradėjo patekti nykstančių melsvųjų ryklių ir nykstančių trumpauodegių ryklių mėsa.

2020 m. sausio mėn. buvo užregistruota minėta Europos piliečių iniciatyva „Stop finingui – Stop the Trade“, o jos reikalavimai Europos Komisijai (EK) buvo pateikti 2023 m. sausio mėn. Iniciatyvoje EK raginama uždrausti prekybą ryklių pelekais ES ir išplėsti Reglamento 605/2013 taikymo sritį, kad būtų uždraustas jų importas, eksportas ir tranzitas per ES.

EK svarstys galimybę uždrausti

Kaip praneša EK spaudos tarnyba, „Komisija palankiai vertina Europos piliečių iniciatyvą ir ieškos būdų, kaip spręsti prekybos ryklių pelekais problemą“.

Ką konkrečiai planuoja Komisija?

Pirma, EK įsipareigojo išnagrinėti galimybę imtis teisėkūros iniciatyvos, kad Sąjungoje būtų nutraukta prekyba ryklių pelekais.

Antra, iki šių metų pabaigos turi būti atliktas dabartinės teisinės padėties poveikio aplinkai, socialinis ir ekonominis vertinimas.

Trečia, iki 2024 m. pabaigos bus parengta konkretesnė ir tikslesnė informacija apie ryklių pelekų importo ir eksporto į ES apimtis.

Be kita ko, Komisija taip pat turi geriau užtikrinti ES žvejybos kontrolę šiuo aspektu. Joje taip pat žadama sustiprinti tarptautinius veiksmus, kuriais, be kita ko, siekiama sustiprinti ryklių rūšių apsaugą ir valdymą ir skatinti visuotinį ryklių pelekų pašalinimo draudimą.

„ES jau seniai pirmauja pasaulyje jūrų išteklių, įskaitant ryklius, apsaugos ir darnaus vystymosi srityje. Europos piliečių iniciatyva — tai raginimas imtis tolesnių veiksmų. Džiaugiuosi galėdamas reaguoti į šią iniciatyvą ir imtis veiksmų, kurie bus svarbūs siekiant geriau apsaugoti ryklius, kurie yra labai svarbūs vandenynų sveikatai“, – sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas ES komisaras Virginijus Sinkevičius.

Daugiau info žiūrėk: ECI „STOP FINING – STOP TRADE“

Pagal wyborcza.pl parengė Julius Norvila

[1]https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R0605#:~:text=amending%20Council%20Regulation%20%28EC%29%20No%201185%2F2003%20on%20the,regard%20to%20the%20proposal%20from%20the%20European%20Commission%2C

Fairtrade remia smulkius ūkininkus ir darbuotojus, kurie įvairiais būdais marginalizuojami prekybos grandinėje, ir rūpestingai stebi “Fairtrade” poveikį šioms bendruomenėms. Fairtrade siekia apriboti neteisingus, neetiškus bei nehumaniškus korporacijų, siekiančių maksimizuoti pelną, veiksmus besivystančiose šalyse.

Felice, 33 m. “Aš pasodinau du hektarus kakavos, siekdamas padidinti savo pajamas ir leisti keturiems mano vaikams eiti į mokyklą ir turėti geresnes galimybes gyvenime. Mums vis dar reikalingas sunkvežimis, kad galėtume kakavą parsivežti iš laukų. Šiuo metu visą kakavos derlių parnešu krepšiais ant galvos.“

Felice, 33 metų, augina kakavą Dramblio Kaulo Krante. Jis yra dalis “Kapatchiva” kooperatyvo, kurį sudaro 567 nariai penkiose bendruomenėse, kurios gauna “Fairtrade Premium” paramą.

Fairtrade judėjimas yra įsivardinęs sekančius veiklos principus ir siekiamybes:

POZICIJA

2023 m. rugsėjį vyksiantis Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikimas darnaus vystymosi klausimais yra Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. vidurys. Čia valstybių ir vyriausybių vadovai įvertins, kaip įgyvendinami darnaus vystymosi tikslai (DVT)[1]. Pasiekimai blogi:

828 milijonai žmonių kenčia nuo nuolatinio bado. Didelis maisto stygius paveikia 258 milijonus žmonių. 2021 m. pabaigoje maždaug 659 milijonai žmonių gyveno žemiau skurdo ribos – 2 € per dieną. Maždaug du milijardai žmonių dirba mažų garantijų, oficialiai neįdarbinti. Dar 570 milijonų žmonių yra smulkūs ūkininkai. Jų pajamos ant skurdo ribos arba žemiau, smarkiai mažėja dėl aukštų pagrindinių maisto produktų kainų ir klimato kaitos poveikio jų derliui. Socialinės apsaugos sistemos apima mažiau nei pusę pasaulio gyventojų. Daugiau nei keturi milijardai žmonių neturi jokios socialinės apsaugos.

Koronos pandemijos, Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą ir klimato kaitos padariniai dar labiau pagilino socialinę ir ekonominę nelygybę visame pasaulyje. Pažanga, padaryta įgyvendinant DVT, įstrigo ar net visiškai sustojo. Vystymosi stygių labiausiai jaučia pažeidžiamos grupės, moterys ir vaikai, taip pat vyresnio amžiaus žmonės bei neįgalieji.

Jie dažnai kenčia nuo maisto stygiaus, o susirgus šeima turi išleisti daug pinigų gydymuisi, dėl kurių jie dar labiau nuskursta. Lyčių ir kartų lygybė, taip pat pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių įtrauktis yra itin svarbūs veiksniai siekiant pasaulinių vystymosi tikslų.

Tuo pat metu daugelyje šalių trūksta pinigų, kad suteiktų savo piliečiams pagrindines socialines ir sveikatos paslaugas. Tuo tarpu 64 procentai, arba 136 globalių Pietų šalys, yra kritiškai įsiskolinusios. Ypač kenčia Lotynų Amerikos ir į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos regionų šalys.

Nevykęs Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas susijęs ne tik su koronaviruso pandemijos ar Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pasekmėmis. Jau prieš šiuos įvykius pasauliniai tikslai buvo įgyvendinami vangiai. Norint net priartėti prie tikslų įgyvendinimo, reikia politinės valios, ambicijų ir atitinkamo finansavimo.

DVT galima pasiekti tik tarptautiniu solidarumu.

Nacionalinės tvarumo strategijos gali padėti įgyvendinti DVT. Naudodamos tikslines priemones, jos gali padėti siekti DVT. Kad rodikliai pasiektų nuo skurstančius žmones, taip pat pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, jie turi būti orientuoti į paveiktas socialines grupes DVT turi atsižvelgti į lyčių aspektą ir grindžiami turi būti žmogaus teisėmis. Ypač svarbios tarptautinės finansų politikos reformos. Galų gale, skolos, vengimas mokėti mokesčius apriboja politinių veiksmų galimybes ir atnaujina socialinę nelygybę.

Tarptautinis solidarumas yra būtinas. Turi būti laikomasi oficialios paramos vystymuisi (OPV) įsipareigojimų. Tai taikoma finansavimui pagrindinių socialinių paslaugų, tokių kaip socialinė ir visuotinė sveikatos apsauga. Jos turi pasiekti pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes. Be to, daugiašalė sistema turi būti reformuota taip, kad padėtų valstybėms spręsti pasaulinius uždavinius, susijusius su Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimu.

Todėl raginame Vokietijos vyriausybę aukščiausiojo lygio susitikime DVT klausimais ir imantis tolesnių veiksmų įsipareigoti užtikrinti, kad iki 2025 m. būtų parengtos ir įgyvendintos šios priemonės:

• Esminė tarptautinės finansų sistemos reforma, įskaitant:

▪ tarptautinis skolos sumažinimo mechanizmas, apimantis privačius ir institucinius kreditorius, ir

▪ JT mokesčių konvencija, kuria nustatomas pasaulinis mokesčių teisingumas ir užtikrinama, kad (tarptautinės) nacionalinės korporacijos mokėtų mokesčius šaliai, kurioje gauna pelną.

• Stiprinti vystomojo bendradarbiavimo finansavimą tokiose srityse kaip aprūpinimas maistu, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugos:

▪ 0,7[2] procento bendrųjų nacionalinių pajamų skiriama oficialiai paramai vystymuisi ir 0,2 procento šių pajamų skiriama skurdžiausioms šalims.

▪ plataus užmojo finansiniai įsipareigojimai, turintys signalinį poveikį tarptautiniam socialinės apsaugos finansavimo mechanizmui.

▪ OPV išmokų reikalavimo pagrindo perskaičiavimas siekiant remti įtraukias sveikatos priežiūros sistemas.

• Holistinių ir integruotų požiūrių kūrimas ir įgyvendinimas suderintas su veiklomis aprūpinimo maistu, sveikatos ir klimato srityse, kad būtų pagerintas pasaulinis aprūpinimas maistu ir gydymas bei užtikrintos žmogaus teisės į maistą ir sveikatą. Taikytini metodai turi:

▪ sukurti tvarias, klimato kaitos poveikiui atsparias vietos ar regionines maisto sistemas, kurios būtų naudingos tiems, kurie yra labiausiai pažeidžiami dėl bado ir mitybos trūkumo, ir

▪ prisidėti prie kokybinio mitybos pagerėjimo, ypač per pirmąjį tūkstantį dienų po gimimo, ir

▪ laikytis holistinio požiūrio į žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikatą, pavyzdžiui, taikant tokius metodus kaip „viena sveikata“ arba „planetos sveikata“, ir

▪ užtikrinti didesnę humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo integraciją, kaip tai daroma nelaimių rizikos mažinimo ar išankstinių humanitarinių veiksmų atveju.

• Laikantis lyčių lygybės užsienio ir vystymosi politikos dvasios, lyčių aspekto integravimas, taip pat pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių įtraukimas turi būti įgyvendinami visose Vokietijos vyriausybės veiklos srityse. Įstatymai ir priemonės, kurie trukdo arba užkerta kelią teisinei lyčių lygybei, pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, taip pat vaikams, jaunimui ir pagyvenusiems žmonėms, turi būti panaikinti ir pakeisti taip, kad būtų užtikrinta jų lygybė.
• Visų JT valstybių narių nacionalinių tvarumo strategijų rengimas ir įgyvendinimas. Tam reikia sukurti patikimas duomenų bazes įrodymais pagrįstai politikai, jei reikia, su tarptautine parama, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje.
• Daugiašalės sistemos, ypač JT, stiprinimas. Tai apima esminę JT reformą, susijusią su jos valdymu ir funkcijomis, taip pat visapusiško pilietinės visuomenės veikėjų dalyvavimo ir didesnio skaidrumo mechanizmus.

Vokietijos vystymosi ir humanitarinės pagalbos NVO asociacija (VENRO)

DVT ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE

Pagrindinis dokumentas tai Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija priimta dar 2003 metais, tik atnaujinta 2011 m. Nacionalinės DVT 2030 darbotvarkės kaip atskiro dokumento Lietuva neturi. Už DVT 2030 įgyvendinimą nacionaliniu lygiu atsakingos visos ministerijos pagal kompetenciją, pagrindinės koordinuojančios institucijos yra Aplinkos ministerija, o Užsienio reikalų ministerija koordinuoja Darnaus vystymosi darbotvarkės 2030 įgyvendinimą vystomojo bendradarbiavimo aspektu.

Aplinkos ministerija parengė dvi ataskaitas: 2018 m. ir 2023. https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/darnus-vystymasis/darnus-vystymasis-ir-lietuva/jt-darbotvarkes-2030-igyvendinimo-lietuvoje-ataskaitos

Vystomajam bendradarbiavimui ataskaitoje skirtas 17 DVT tikslas: stiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, Lietuvos oficiali parama vystymuisi netikėtai išaugo. 2022 m. keturiasdešimt procentų visos Lietuvos OPV buvo skirta Ukrainai – pernai Ukrainai Lietuva suteikė paramos (VB, humanitarinė ir finansinė pagalba), kurios vertė siekė daugiau kaip 47 mln. €, dar daugiau nei 43 mln. buvo skirta teikti paramą į Lietuvą atvykusiems karo pabėgėliams iš Ukrainos, taigi iš viso Ukrainai Lietuva skyrė 90 mln. €. Lietuvos oficiali parama vystymuisi 2022 m. iš viso 231,4 mln. €.

Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas lieka užsienio politikos įrankiu, ne politika dėl jos pačios, o susirūpinimas reiškiamas visų pirma ekonomine ir politine grąža Lietuvai bei Lietuvos įvaizdžiu, ne realiais rezultatais ir pokyčiais prisidedant prie pokyčių neturtingų žmonių gyvenime neturtingose pasaulio šalyse. Vystomojo bendradarbiavimo švietimas Lietuvoje apsiriboja visuomenės informacija akcentuojant, pvz., atskirų organizacijų pavienių projektų sėkmės istorijas. Lietuviai apie vystomąjį bendradarbiavimą mokytis gali tik iš užsienio šalyse parengtų mokymosi priemonių, kaip antai, filmų, knygų, tyrimų ir pan. Nenuostabu, kad lietuvių parama nacionalinei vystomojo bendradarbiavimo politikai smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio.

Vokietijos vystymosi ir humanitarinės pagalbos NVO asociacija (VENRO)

Parengė Julius Norvila

[1] 2015 m. rugsėjo 25–27 d. Niujorke (JAV) vykusiame aukšto lygio susitikime, valstybių ir vyriausybių vadovai priėmė dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų”.

[2] Lietuvos įsipareigojimas šiuo atveju yra 0,33 proc., du kartus mažiau nei Vokietijos.

 Su vasara ateina ir asociacijos Litdea  savanorių “kartos” ugdymosi ciklo vaisių subrandinimo metas. Jauni asmenys iš Ukrainos, Azerbaidžano, Armenijos, Sakartvelo pradėję savo ugdymosi per savanorystę kelionę rudenį, po truputi grįžta į savo gimtines. Šiemet net penkis ilgalaikius savanorius priiėme iš karo krečiamos Ukrainos. Julia su Daria augo kartu su KOLPINGO draugijos vaikias ir kolegomis; Polina su Valerija vaikus džiugino dėmesiu Melkio mokykloje.

Kalbantis su savanoriais vis iš naujo suprantame kaip svarbu kartais leistis būti sutiktam ir palydėtam nepažįstamojo zuikio į paslaptingąjį urvą, kaip tai padarė ir žymioji Alisa iš stebuklų šalies.

Savanoriai dalinasi, kaip jiems buvo svarbu patirti bendravimo gylius su kitais savanoriais, kai jie turėjo pakankamai lėto laiko.

Polina, stipriai buvo sukrėsta savo draugų žūčių fronte, tačiau įvardino kaip dovaną turėti galimybę išbūti su su tais sunkiais jausmais lydimam mentorių. Ji dalinosi, kad jai buvo labai svarbu nepabėgti nuo šių išgyvenimu, bet giliai išgyventi čia ir dabar akimirkas brandinant savo vidines ir vertybines laikysenas gyvenime.

Kiti savanoriai  džiaugėsi, kad  per susitikimus su lietuviais atpažino labai daug gylių apie savo šeimos bei kultūros stiprybes ir ribotumus. Mūsų visuomenė jiems tapo veidrodžiu atrasti tai, ko jie anksčiau nevertino, nors turėjo.

Taip norisi džiaugtis ir per tuos metus subrandintais savanorių pasiryžimais gyvenime.

Turėjome pasidalinimų, apie norus ir toliau savo visuomenėse būti proaktyviais jų kūrėjais, o ne pasyviais “vartotojais”. Girdėjome ir nusiteikimų ir toliau kasdienoje atrasti bent kelias minutes refleksijai, atrastų mažų aspektų įsivardinimui, pasidžiugimui per dieną gautomis patirtimis