Su vasara ateina ir asociacijos Litdea savanorių “kartos” ugdymosi ciklo vaisių subrandinimo metas. Jauni asmenys iš Ukrainos, Azerbaidžano, Armenijos, Sakartvelo pradėję savo ugdymosi per savanorystę kelionę rudenį, po truputi grįžta į savo gimtines. Šiemet net penkis ilgalaikius savanorius priiėme iš karo krečiamos Ukrainos. Julia su Daria augo kartu su KOLPINGO draugijos vaikias ir kolegomis; Polina su Valerija vaikus džiugino dėmesiu Melkio mokykloje.
Kalbantis su savanoriais vis iš naujo suprantame kaip svarbu kartais leistis būti sutiktam ir palydėtam nepažįstamojo zuikio į paslaptingąjį urvą, kaip tai padarė ir žymioji Alisa iš stebuklų šalies.
Savanoriai dalinasi, kaip jiems buvo svarbu patirti bendravimo gylius su kitais savanoriais, kai jie turėjo pakankamai lėto laiko.
Polina, stipriai buvo sukrėsta savo draugų žūčių fronte, tačiau įvardino kaip dovaną turėti galimybę išbūti su su tais sunkiais jausmais lydimam mentorių. Ji dalinosi, kad jai buvo labai svarbu nep
abėgti nuo šių išgyvenimu, bet giliai išgyventi čia ir dabar akimirkas brandinant savo vidines ir vertybines laikysenas gyvenime.
Kiti savanoriai džiaugėsi, kad per susitikimus su lietuviais atpažino labai daug gylių apie savo šeimos bei kultūros stiprybes ir ribotumus. Mūsų visuomenė jiems tapo veidrodžiu atrasti tai, ko jie anksčiau nevertino, nors turėjo.
Taip norisi džiaugtis ir per tuos metus subrandintais savanorių pasiryžimais gyvenime.
Turėjome pasidalinimų, apie norus ir toliau savo visuomenėse būti proaktyviais jų kūrėjais, o ne pasyviais “vartotojais”. Girdėjome ir nusiteikimų ir toliau kasdienoje atrasti bent kelias minutes refleksijai, atrastų mažų aspektų įsivardinimui, pasidžiugimui per dieną gautomis patirtimis
