Labai džiaugiamės galėdami pristatyti asociacijos Litdea su partneriais iš Estijos ir Latvijos atliktu tyrimu apie Sąžiningos prekybos judėjimą. Tyrimą rasite čia:
Naudingos nuorodos/ skaitiniai – LITDEA
Esminės tyrimo išvados:
- Labiausiai „Fairtrade“ etiketę matė estai (63 proc.), Lietuvoje – tik 24 proc., o Latvijoje – 18 proc.
- Visoms šalims svarbiausi aspektai yra Fairtrade patikimumas ir tinkamas darbuotojų atlyginimas.
- Sąžiningos prekybos sistema labiausiai pasitiki lietuviai (73 proc. mano, kad sistema yra naudinga), o estų ir latvių pasitiki tiki tik 56-57 proc.
- Sąžiningos prekybos ženklu pažymėtus produktus daugiausia perka estai (perka 27 proc.), mažiau lietuviai – 17 proc. bei latviai – 13 proc.
- Žmonės perka „Fairtrade“ ženklintus produktus daugiausia dėl sekančių priežasčių: jie žino, kad tai pagerina žmonių gyvenimą besivystančiose šalyse; jie gaminami remiantis aplinkos tvarumo principais; taip pat todėl, kad jie pasitiki „Fairtrade“ principais.
- Populiariausios priežastys nepirkti Faitratde atrodo yra „Juos sunku rasti/pastebėti lentynose“ ir „Nekreipiu dėmesio į etiketę“.
- Vienos šalies anketoje trūko vieno atsakymo varianto, bet vis tiek atrodo, kad mokiniai tikrai nežino, ar jų šeimos/draugai naudoja Fairtrade ženklintus gaminius, bei ar jų šeimos/draugai visai nenaudoja.
- Labiausiai sąžiningos prekybos produktus ateityje yra pasirengę pirkti estai (75 proc.) ir latviai (71 proc.), trečioje vietoje – lietuviai (55 proc.).
- Visos šalys mano, kad sąžiningos prekybos koncepciją labiausiai turėtų remti verslas, kuris naudoja žaliavas iš besivystančių šalių.
- Estijos ir Lietuvos mokiniai labiausiai tiki, kad vartotojai gali daryti įtaką besivystančių šalių žmonių gyvenimui.
- Daugiausia informacijos apie sąžiningą prekybą mokiniai gavo iš mokyklos ir interneto, o toliau seka socialinė žiniasklaida
-
- Latvijoje ir Estijoje Faitrade produkciją daugiausia perka 15-19 m., o Lietuvoje daugiausiai perka jaunesni moksleiviai.
- Estijos studentai neturėjo tvirtos nuomonės ir dažnai rinkdavosi „greičiau taip, nei…“ atsakymus. Nepaisant to, jie dažniausiai sutikdavo su teiginiais
(ar teiginiai buvo apie socialinę atsakomybę, ar vartotojai gali ką nors pakeisti ar pan.).
- Estai taip pat yra matę Fairtrade ženklą daug daugiau nei jų bendraamžiai iš kitų Baltijos šalių, taip pat jie daugiausia perka Fairtrade ženklintus gaminius
bei tai planuoja daryti ir ateityje.Tačiau estai daugiausiai netikėjo sąžiningos prekybos sistema lyginant su lietuvių ir estų mokiniais
- Latvijos mokinia gavo mažiau informacijos Fairtrade tema ir mažiausiai matė Fairtrade etiketę, be to, tuos produktus perka mažiausiai. Latviai dažnai
yra šiek tiek skeptiškesni nei estai ir lietuviai: ypač sprendžiant, ar vartotojai gali daryti įtaką besivystančių šalių gyventojams, ar kartu su estais
ar sąžiningos prekybos sistema yra naudinga, ar tokia svarbi socialinė atsakomybė. Tačiau, kita vertus, jie ateityje nori pirkti daugiau Fairtrade produktų nei lietuviai,
taip pat jiems buvo labai svarbu, kad verslas naudotų etiškai sertifikuotas žaliavas. Lietuviai labiausiai pasitiki sąžiningos prekybos sistema.
- Latvijoje ir Estijoje Faitrade produkciją daugiausia perka 15-19 m., o Lietuvoje daugiausiai perka jaunesni moksleiviai.
-
- Sąžiningos prekybos ženklu pažymėtus produktus lietuviai perka daugiau nei latviai ir mažiau nei estai, tačiau greičiausiai tuos gaminius ateityje norėtų
pirkti mažiausiai. Atrodo, kad moteriškos lyties respondentai visose trijose šalyse labiau tiki sąžininga prekyba nei vyriškos ir yra labiau linkusios jas pirkti ateityje.
- Atrodo, kad didžiausi atsakymų tarp lyčių skirtumai yra Estijoje, o mažiausiai – Latvijoje.
- 15-19 m. visose trijose šalyse yra šiek tiek pesimistiškesni kalusimais, ar vartotojas gali daryti įtaką žmonių gyvenimui besivystančiose šalyse,
jaunesni studentai šiek tiek labiau tiki sąžininga prekyba.
- Įpročiai ir įsitikinimai 15-19 m. ir jaunesnių nei 15 m.asmenų gali labai skirtis įvairiose šalyse.
Pavyzdžiui, 15-19 m. mokiniai Estijoje matė „Fairtrade“, tačiau Latvijoje ir Lietuvoje „Fairtrade“ yra matę daugiau jaunesni mokiniai;
- Atrodo, Lietuvoje yra mažiausi amžiaus skirtumų.
-