Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra paskelbė, kad pernai prieglobsčio prašytojų, šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių skaičius pasiekė beveik devynis milijonus žmonių – tai yra iki šiol nematytas didžiausias rekordas.
Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba birželio 18 d. paskelbtoje metinėje pasaulinių tendencijų ataskaitoje teigia, kad 79,5 mln. žmonių, o tai yra 1% visos žmonijos, yra paveikti konfliktų, represijų ir neramumų.
Jungtinių Tautų Vyriausiasis pabėgėlių komisaras Filippo Grandi pabrėžia, kad iš 79,5 mln. priverstinai perkeltų žmonių, net 68 proc. yra iš penkių šalių: Mianmaro, Afganistano, Sirijos, Pietų Sudano ir Venesuelos.
„Tai įrodo tai, kad jei šiose šalyse būtų išspręsta krizė ir konfliktai, dauguma arba didžioji dalis priverstinio perkėlimo problemos būtų panaikinta, tai būtų išspręsta“ – teigia F. Grandi.
Šis priverstinai perkeltų žmonių padidėjimas iš dalies yra susijęs su nauju žmonių, perkeltų iš Venesuelos, skaičiavimo būdu ir naujuoju „nerimą keliančiu“ perkėlimu nuolatinėse problemų vietose Kongo Demokratinėje Respublikoje, Afrikos Sahelio regione, Jemene ir Sirijoje.
Vien karo nuniokota Sirija skaičiuoja daugiau kaip 13 milijonų savo gyvenamąsias vietas palikusių žmonių.
2018 m. pabaigoje bendras priverstinai perkeltų asmenų skaičius buvo 70,8 mln. Tuo tarpu praėjusiais, 2019 metais, maždaug 11 milijonų žmonių buvo „naujai perkelti“, o labiausiai nukentėjo skurdžiau gyvenančių šalių gyventojai.
F. Grandi teigė, kad pasaulinė pandemija padarė didelę įtaką pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, nes 164 šalys iš dalies arba visiškai uždarė savo sienas kovodamos su naujuoju koronavirusu. Jis ypač išreiškė susirūpinimą dėl naujojo koronaviruso Lotynų Amerikoje, kur milijonai venesueliečių bėgdami nuo neramumų savo šalyje, neabejotinai patiria sunkumų užsienyje dėl uždarytų sienų, sustabdytos ekonomikos ir kitų ribojančių priemonių kovai su pandemija.
JT Vyriausiasis pabėgėlių komisaras atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiandien priverstinė migracija nebėra trumpalaikis ir laikinas reiškinys. Savo vietas palikę žmonės yra priversti kurtis naujosiose teritorijose, nes nebeturi galimybės artimiausiu metu grįžti atgal.
Portalas lrt.lt ragina atkreipti dėmesį į 8 dalykus, kuriuos reikia žinoti apie priverstinę migraciją:
– Pastarąjį dešimtmetį mažiausiai 100 milijonų žmonių buvo priversti bėgti iš savo namų ir ieškoti prieglobsčio savo šalyse ar už jų ribų. Tai daugiau nei gyventojų Egipte – Egiptas yra 14 pasaulio šalis pagal gyventojų skaičių.
– Priverstinės migracijos mastas išaugo kone dvigubai nuo 2010 m. (41 mln., palyginti su 79,5 mln. dabar).
– 80 procentų pasaulyje priverstinai migravusių žmonių gyvena šalyse ar teritorijose, kur labai sudėtinga gauti maisto ir jo yra nepakankamai – daugeliui tų šalių gresia klimato ir kitos nelaimės.
– Daugiau nei trys ketvirtadaliai pasaulio pabėgėlių (77 proc.) įstrigę ilgalaikėje priverstinėje migracijoje, pavyzdžiui, padėtis Afganistane nesikeičia jau penktą dešimtmetį.
– Daugiau kaip aštuoni iš dešimties pabėgėlių (85 proc.) yra apsistoję besivystančiose šalyse, dažniausiai tose, kurios ribojasi su šalimi, iš kurios jie pabėgo.
– Penkiose šalyse gyvena du trečdaliai priverstinai savo šalį palikusių žmonių: Sirijoje, Venesueloje, Afganistane, Pietų Sudane ir Mianmare.
– Pasaulinių tendencijų ataskaitoje išvardijamos visos didžiausios priverstinai migravusiųjų ir pabėgėlių bendruomenės, įskaitant 5,6 mln. Palestinos pabėgėlių, kuriais rūpinasi Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūra Palestinai.
– Darnaus vystymosi įsipareigojimas 2030 m. „nepalikti nė vieno nuošalyje“ dabar aiškiai apima pabėgėlius: nustatytas naujas pabėgėlių rodiklis, kurį šių metų kovo mėn. patvirtino Jungtinių Tautų statistikos komisija.
Parengta pagal www.euronews.com ir lrt.lt